Pirminis imunodeficitas (PID)
Nuo seno pastebėta, kad vienų žmonių organizmas ligoms atsparus net didžiausių epidemijų metu, o kiti suserga labai greitai. Tai lemia žmogaus imuninė sistema ir jos gebėjimas kovoti su infekcijomis. Kai kurie žmonės jau gimsta turėdami silpnesnes organizmo gynybines funkcijas, t.y. įgimtą imunodeficitą, todėl būna linkę dažniau nei įprastai sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis, sukeltomis virusų, bakterijų, grybelių, pirmuonių. Imunodeficitą reikia įtarti bet kurio amžiaus asmeniui, kuriam dažnai pasikartoja ar išlieka infekcija, atspari įprastiniam gydymui, ar kyla sunki, neįprasto sukėlėjo nulemta infekcija. Siekiant vieningo sutarimo, kada dažnas sirgimas infekcijomis yra „per dažnas“, aprašyti požymiai, signalizuojantys apie imuninio atsako nepakankamumą.
Ką reikėtų žinoti apie pirminį imunodeficitą?
Pirminis imunodeficitas – tai įgimti vieno ar kelių imuninės sistemos komponentų pokyčiai, lemiantys nepakankamą imuninį atsaką (susilpnėjusį imunitetą). Šiandien, medicininių šaltinių duomenimis, suskaičiuojama daugiau nei 300 skirtingų pirminio imunodeficito formų. Pirminis imunodeficitas (išskyrus imunoglobulino A trūkumą) priskiriamas prie retų ligų, nes skirtingomis jų formomis serga mažiau nei 1 iš 2 000 žmonių. Tačiau suskaičiavus kartu visus žinomus pirminio imunodeficito atvejus šiuo metu pasaulyje juo serga apie 6 000 000 žmonių, Europoje – daugiau nei 638 000.
Kaip skirstomi pirminiai imunodeficitai?
Pirminiai imunodeficitai klasifikuojami atsižvelgiant į tai, kurių imuninių ląstelių ar jų komponentų pažeidimas (nepakankamumas) vyrauja:
• B limfocitų (šios ląstelės gamina antikūnus, kurie naikina mikroorganizmus ir padeda fagocituojančioms ląstelėms atpažinti, suvirškinti ir sunaikinti mikroorganizmus, dažniausiai bakterijas);
• T limfocitų (šios ląstelės naikina mikroorganizmus, dažniausiai virusus, kurie dauginasi žmogaus organizmo ląstelėse, ir gamina chemines medžiagas, vadinamas citokinais, kurios aktyvina kitas imunines ląsteles);
• kombinuoti B ir T limfocitų (būdingos T ir B limfocitų savybės);
• komplemento komponentų (komplemento sistema – tai baltymai, kurie naikina mikroorganizmus ir reguliuoja kitų imuninių ląstelių aktyvumą);
• fagocitinių ląstelių (kraujyje esančios ląstelės, kurios atpažįsta, „praryja“ ir sunaikina mikroorganizmus).